Kalba
Straipsnis iš Wikipedia.
Kalba - lingvistėniu žinklū (žėnklū, garsū, rašuomū simbuoliu) sistema, skėrta ožkuodoutė ė atkuodoutė infuormacėjė.
Žmuoniū kalbas. Ta tuokės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kitīms nauduo žmuonės, pvz., žemaitiu, lietoviu, onglu, kenu kalbas. Tuos kalbas natūralės īr ė kūries ėlga čiesa. Žmuoniū kalbas kint ė nūdėinuo. Standartėnis žmuoniū kalbū sārašos pateikams kalbū klasėfėkatuoriuo.
Žėnklū (gestu) kalbas. Ta dėrbtėnės kalbas, dažniausē kortė̅sėms. Anūsė infuormacėjė pardoudama ronku žėnklās, bet ne balso. Tuokiuosė kalbuosė nie kalbuos daliū, nadiferėncėjounamas panašės sāvuokas (šaltis - šalta) ė pan.
Gīvūnu kalbas. Ta natūralės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kitīms nauduo gīvūnā. Tuomis kalbuomis gīvūnā vėinė kitīms pardoud tam tėkrus pranešėmus, pvz., aple pavuoju, maista šaltėnius ė kt. Delfėnu bėndravėma kalba laikuoma primitīvė kalba ė gretėnama so žmuoniū kalbo.
Dėrbtėnės kalbas. Ta kalbas, sokortas ivairīms kitīms tėkslams, pvz., pruogramavėmo kalbuos kompiuteriniams algoritmams ožrašītė. Kai katruos dėrbtėnės kalbas sokortas kap natūraliū kalbū pakaitalā tarptautėnem bėndravėmou (pvz., esperanto). Anū gramatėka dėrbtėnā sopaprastėnta īr, ka anas būtom lėngviau ėšmuoktė. Esperanto gramatėka uofėcēlē remas šešiuolėka paprastū gramatėkas taisīkliu.
